Darbuotojo priėmimas į darbą

Nuo 2017 metų liepos 1 dienos įsigaliojęs Darbo kodeksas reglamentuoja ikisutartinius darbo sutarties šalių santykius, numatant, jog darbo sutarties šalys, iki sudarydamos darbo sutartį, taip pat ir tada, kai darbo sutartis nesudaryta, turi laikytis lyčių lygybės, nediskriminavimo kitais pagrindais, sąžiningumo, sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikalingos informacijos suteikimo ir konfidencialios informacijos išsaugojimo pareigų. Draudžiama iš darbuotojo reikalauti informacijos, kuri nėra susijusi su jo sveikatos būkle, kvalifikacija ar kitomis aplinkybėmis, nesusijusiomis su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad darbo sutartis įsigalioja ne nuo jos sudarymo, o tik darbuotojui pradėjus dirbti. Darbo kodekse numatyta, jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui kompensaciją, kurios dydis ne mažesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo. Jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau neįsigaliojo dėl darbuotojo kaltės –darbuotojui iš anksto neinformavus darbdavio prieš tris darbo dienas iki sutartos darbo pradžios, darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytą žalą, kurios dydis ne didesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu dvi savaitės.

 

Darbo sutartis su darbuotoju turi būti sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Sudarant darbo sutartį galima pasinaudoti patvirtinta pavyzdine darbo sutarties forma. 

 

Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Todėl dirbti darbuotojas gali pradėti ne anksčiau kaip kitą dieną nuo šio pranešimo pateikimo.

 

Darbdavys gali leisti darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Darbo kodeksas įtvirtina naujovę, numatančią, kad  iki darbuotojo darbo pradžios darbdavys privalo darbuotojui raštu pateikti šią informaciją:

• visas darbdavio pavadinimas, kodas, registruotos buveinės adresas (fizinio asmens – vardas, pavardė, asmens kodas arba, jeigu jo nėra, − gimimo data ir nuolatinė gyvenamoji vieta);
• darbo funkcijos atlikimo vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nenuolatinė, nurodoma, kad darbuotojas dirba keliose vietose, ir darbovietės, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus, adresas;
• darbo sutarties rūšis;
• darbo funkcijos apibūdinimas ar aprašymas arba darbo (pareigybės arba pareigų, profesijos, specialybės) pavadinimas ir, jeigu nustatyta, – jos hierarchinis ir (arba) kvalifikacijos ar sudėtingumo lygis (laipsnis);
• darbo pradžia;
• numatoma darbo pabaiga (terminuotos darbo sutarties atveju);
• kasmetinių atostogų trukmė;
• įspėjimo terminas, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio ar darbuotojo iniciatyva;
• darbo užmokestis ir jo sudedamosios dalys, užmokesčio už darbą mokėjimo terminai ir tvarka;
• nustatyta darbuotojo darbo dienos arba darbo savaitės trukmė;
• informacija apie įmonėje galiojančiaskolektyvines sutartis, nurodant susipažinimo su šiomis sutartimis tvarką.